pargriūti — vksm. Paslýdau ir pargriuvaũ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
žemė — žẽmė sf. (2) KBII92, KII3, K, LsB266, K.Būg, Š, Rtr, RŽ, FrnW, KŽ; SD1215, SD452, H171, R122, MŽ, MŽ161, Sut, N, L, LL322 1. I, DŽ, NdŽ astr. penkta pagal dydį Saulės sistemos planeta, kurioje gyvename (tikrinis pavadinimas): Žemės apskritumas R … Dictionary of the Lithuanian Language
išvirsti — išvir̃sti intr. 1. D.Pošk, DŽ, NdŽ, KŽ pargriūti, parpulti ant žemės, ant šono: Argi tasai, kursai išvirsta, nebatsikela I. Bubt ir išvir̃to sūnus beeidamas J. Iš kulšei koją esu išdaužusys, išvirtau ant ledo Ms. Ans išbalo išbalo, aukštynelkas… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavirsti — pavir̃sti intr. 1. SD270, P, Sut, N, M, L, Rtr, ŠT261, NdŽ, KŽ, DS96(Rs), Graž, Grd, Gršl, Slnt, Krt, Žlb, Yl, Šts, Všv, Sd, Žd, Žeml, Klk, Rdn pargriūti, parpulti: Pasigėręs sugniužo, pavir̃to, nusigrandė sau nosį J. Sklidi, pavir̃sti galì… … Dictionary of the Lithuanian Language
parvirsti — parvir̃sti intr. 1. Q571, R, R378, MŽ507, Sut, N, K, M, L, Š, Rtr, ŠT296,300, DŽ pargriūti, parpulti, sukniubti ant šono, ant žemės: Parpuolu, parvirstu SD196. Guliu parpuolęs, parvirtęs R96, MŽ126. Ant žemės parvirto CII539. Jis apalpo ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
pervirsti — intr., pervir̃sti Rtr, KŽ 1. Š, Rtr, KŽ, Al, Vrn pargriūti ant šono, ant žemės: Kap tik paskliundė, ir pervirtai Drsk. Aš parvirtau aukštynulkos, buvau strėnas nusisukusi Brs. Kaip jis man… duos į galvą, kad net aukštelninkas pervirtau į griovę… … Dictionary of the Lithuanian Language
suvirsti — suvir̃sti intr. Rtr, ŠT418; N, M 1. NdŽ visiems supulti, sukristi į ką, kur: Suvir̃to visi ant slenksčio Lp. Pradėjo apšaudyt, suvir̃tom į griovį Žg. Vaikai kūdron prausias, kad sùvirsta gryni (nuogi) Rod. Pušys, ana, regi, suvirtę aukštyn… … Dictionary of the Lithuanian Language
užgriūti — 1. intr., tr. užvirsti; griūvant užsilyginti (pvz., duobei); pargriūti, parvirsti taip, kad sunku būtų atsikelti: Stogas užgriùvo ant lubų J. Neužgriūk ant viedro patamsy! Sdk. Užgriuvo kalneliai negriaujami, palinko liepelė nelenkiama JV912. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
užvirsti — užvir̃sti intr. 1. Žeml, Pgr, Snt, Ml pargriūti ant šono, ant žemės: Bėgau tamsy[je], atsimušiau į uosį i užvirtaũ Šk. Visas tas lenciūgas (šokančiųjų vora) užvir̃to, daugiau atsikėlė, o jin – nebeatsikelia Mšk. Užvir̃tęs patvory i gulia, ka nė… … Dictionary of the Lithuanian Language
apgriūti — 1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56. 2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir. 3. intr.… … Dictionary of the Lithuanian Language